„Gero gyvenimo“ įvaizdžiai posocialistiniame mieste: naujųjų būsto projektų Vilniuje analizė

Dalia Čiupailaitė-Višnevska
Vilniaus universiteto Sociologijos ir socialinio darbo institutas

Pranešime pristatoma Vilniaus miesto savivaldybėje 2014 – 2022 m. pastatytų naujų gyvenamųjų namų kompleksų rinkodaros pranešimų analizė. Rinkodaros pranešimų tyrimo tikslas – išnagrinėti, kokios būsto ir gyvenimo mieste sampratos siūlomos potencialiems pirkėjams, kaip apibūdinamas, su kokiomis temomis siejamas geras gyvenimas namuose ir kaip brėžiama sąsaja su miestu, kuriame yra namai, siekiama rekonstruoti konkrečiam laikui būdingą utopiją.
Būstas sudaro didžiąją dalį miesto pastatų. Jis reikšmingai apibrėžia asmens ir namų ūkio narių gyvenimo miesto sąlygomis galimybes, išteklius ir patirtį. Be šios individualios patirties, būsto vieta, kaimynijos erdvinis planas ir ryšiai su kitomis miesto vietomis siūlo specifines miesto gyvenimo „erdvines praktikas“ (Henri Lefebvre 1991).
Po 2000 m. suintensyvėjusi masinė būsto statyba, vykdoma be centralizuotos miestų plėtros ir būsto politikos, atnešė ir būsto gamybos ir paskirstymo komodifikaciją. Naujieji kvartalai ne tik keičia miesto erdvinę struktūrą, bet ir siūlo pasakojimą apie tai, kas apibrėžia gerą gyvenimą postsocialistiniame mieste. Gyvenamųjų kvartalų rinkodaros pranešimuose pasakojama, kaip verta gyventi namuose ir kokį santykį kurti su miestu, siūloma gyvenimo namuose ir mieste vertybių ir prioritetų sistema.
Pristatomas tyrimas tęsia anksčiau įgyvendintą 1990 – 2014 m. būsto projektų rinkodaros pranešimų tyrimą, kurio metu identifikuotos temos atskleidė tęstinumo ir lūžio santykį su socialistine „erdve“ (vartojant Henri Lefebvre erdvės sampratą) ir šiuos santykius nusakantį privatizmo (Sonia Hirt 2012) principą. 2014 – 2022 projektų analize siekiama atskleisti kaip kinta atskleistos temos, konsoliduojantis būsto rinkai.