Meilės samprata: 1980 – 1989 gimusių vilniečių atvejis

Linas Jakučionis
Vilniaus universitetas Filosofijos fakultetas

Pasak Judith Butler, daugelis iš mūsų vartoja žodį „meilė“ taip, tarsi giliai suprastume, kas yra meilė ir ką ji reiškia. Žodį „meilė“ vartojame taip užtikrintai, kad galima daryti išvadą, jog turime savo „meilės idėjas“. Į pokalbį, laiškus, pirmuosius susitikimus „įsitraukiame turėdami mintyse meilės idėją“. Žmonės taip užtikrintai vartoja terminą „meilė“, kad atrodo, jog visi turi žinoti/žino, kas yra (iš ko susideda) meilė. Tačiau ar iš tikrųjų mes žinome kas yra meilė, kaip ji pasireiškia, kokią įtaką ji daro mums ir šalia esantiems?
Skirtingas požiūris į meilę, skirtingas jos apibūdinimas, skirtingas jos supratimas ir raiška bei ribotas šios temos ištirtumas ir noras suprasti, kaip 1980 – 1989 m. gimę Vilniaus miesto gyventojai supranta meilę nulėmė šios temos pasirinkimą. Tyrime dalyvavusios nestabilumo laikotarpio kartos meilės sampratos analize stengiamasi papildyti meilės sociologijos tyrimų lauką.
Pranešimo pagrindas yra tyrimo vykdyto Vilniaus mieste nuo 2022 balandžio mėn. iki 2023 vasario mėn. rezultatai. Tyrimo išvados atskleidžia, kad Vilniaus miesto gyventojų meilės sampratoje išryškėjo du lygiai. Pirmasis – meilės ryšio pobūdis, kuriame dominuoja tarpasmeniniai santykiai poroje ir santykiai su kitais šeimos nariais, antrasis – meilės raiška, kurioje atsiskleidė jausminis bei fizinis lygmuo. Tyrimo dalyvių meilės raiška yra skirtinga galutinio gavėjo atžvilgiu – tėvams per pagalbą, partneriui per dėmesį, vaikams dažniausiai per materialius dalykus, bei tą patį dėmesį. Galimą meilės kismą tyrimo dalyviai mato nevienodai. Vieni dalyviai išskyrė meilės devalvaciją ir materializmo įsigalėjimą, kurių pagrindine priežastimi įvardino technologijų skverbimąsi į asmeninį gyvenimą. Kiti dalyviai meilės kismo neišskyrė, jų nuomone meilė yra pastovus ir nekintantis dalykas.