Istorinės atminties įtvirtinimas: Lietuvos gyventojų požiūris bei patirtys

Lilija Kublickienė
Lietuvos socialinių mokslų centro Sociologijos institutas

Problemos svarba ir aktualumas grindžiamas keliais aspektais. Pirma, tai gana plačiai diskutuojama globalizacijos įtaka, nuomonė, kad Lietuvos integracija į Europos Sąjungą, daugiakultūriškumas skatina požiūrio į istoriją permainas ir reiškia lietuviškojo istorijos pasakojimo „europeizavimo“ tendenciją, kas silpnina nacionalinį tapatumą. Antra, pastaruoju metu labai aktualizuotas atsparumo propagandai stiprinimo poreikis – šių dienų geopolitinių įvykių kontekste istorinė atmintis ir jos įprasminimas tampa viena svarbių nacionalinio saugumo priemonių, užtikrinant atsaką į tokias hibridines grėsmes kaip istorijos iškraipymai, manipuliavimas istorijos faktais, neobjektyvus istorijos interpretavimas ir pan.
Remiantis prielaida, kad Lietuvos valstybei reikšmingų įvykių aktualizavimas, įgyvendinamas minint valstybines šventes, atmintinas dienas ar metus, yra svarbus Lietuvos Respublikos piliečio identiteto formavimosi veiksnys, stiprinantis patriotizmą, tapatinimąsi su valstybe ir pasitikėjimą ja, aptariami platesnių diskusijų verti 2023 m. atlikto Istorinės atminties iniciatyvų įgyvendinimo poveikio tyrimo rezultatai.
Kokybinis tyrimas (individualūs interviu ir fokus grupių diskusijos), šalia konkrečių su tyrimo objektu susijusių lūkesčių bei vertinimų nustatymo, išryškino kelis visuomenėje įtampas keliančius istoriškai reikšmingų įvykių minėjimo aspektus, kuriuos apibendrintai galimas formuluoti kaip:
– istorinę atmintį įtvirtinančių minėjimų skaičius – tikslinga mažinti, akcentuojant svarbiausius v.s. būtina išlaikyti visus;
– istorinę atmintį įtvirtinančių minėjimų forma – tradicijų išlaikymas v.s. naujovių paieška;
– istorinę atmintį įtvirtinančių minėjimų turinys – gedėjimas ir atgaila v.s. pasididžiavimas ir džiaugsmas;
– istorinę atmintį įtvirtinančių minėjimų įtraukumas – tautiškumo akcentavimas v.s. pilietiškumo akcentavimo.