Santykinio palyginimo įtaka pasitikėjimui politinėmis institucijomis

Vytautas Kuokštis
Vilniaus universitetas

Ringailė Kuokštytė
Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija

Kas lemia pasitikėjimą politinėmis institucijomis? Remiantis ankstesne literatūra, pasitikėjimą politinėmis institucijomis galima būtų aiškinti tuo, kokie šių institucijų rezultatai. Jeigu ekonomika auga sparčiai, nusikalstamumas mažas, korupcijos valdoma, tuomet visuomenė turėtų labiau pasitikėti institucijomis, ir priešingai. Tačiau toks aiškinimas susiduria su teorine problema – kaip piliečiai gali objektyviai įvertinti tikruosius valdžios, institucijų veiklos rezultatus? Net ir ekspertai dažnai nesutaria dėl to, kiek tam tikri pasiekti rezultatai yra dėl valdžios veiksmų. Galbūt kitos institucijos būtų pasiekusios dar geresnių (ar blogesnių) rezultatų?
Šiame tyrime keliama hipotezė, kad svarbūs gali būti ne tik (ar ne tiek) absoliutūs rezultatai, kiek tai, kaip šie rezultatai atrodo, lyginant su kitomis valstybėmis. Pavyzdžiui, menką pasitikėjimą Lietuvoje istoriškai galėtų paaiškinti tai, kad Estija – referentinė šalis – pradėjo panašioje pozicijoje po Sovietų Sąjungos griūties bet paskui nuosekliai buvo priekyje pagal ekonominį augimą, korupcijos valdymą ir pan. Pranešime pristatomas teorinis aiškinimas, išvedamos hipotezės (stebimos implikacijos). Kartu pateikiami preliminarūs empiriniai rezultatai, taikant erdvinės ekonometrijos modelius. Parodoma, kad kaimyninių valstybių institucijų rezultatai (ekonominiai ir korupcijos kontrolės) turi įtakos politinių institucijų vertinimui. Kuo geriau santykinai sekasi kitoms valstybėms, tuo mažesnis pasitikėjimas valdžia tam tikroje šalyje.