Kaip naudojamės galimybe sustiprinti sociologiją ir kitus socialinius mokslus?

Arūnas Poviliūnas
Vilniaus universiteto Sociologijos ir socialinio darbo institutas

Norėčiau pradėti nuo klausimo: koks Lietuvos akademinių sociologų santykis su socialinių mokslų mokslinių tyrimų infrastruktūromis (MTI)? Ši diskusijos sociologų forume vertą klausimą išprovokavo keli dalykai, kurių svarbiausi: 1) stebėjimas iš gana arti, kaip klostosi vienos MTI, omenyje turiu SHARE, reikalai; 2) keliolikos metų patirtis keliose MTI komisijose; 3) neseniai dienos šviesą išvydusi Valstybės pažangos strategiją „Lietuvos ateities vizija „Lietuva 2050“. Todėl mano pranešimas nėra mokslinis tikrąją šio žodžio reikšme. Pats jį priskirčiau mokslo politikos (ne politics, bet policy) žanrui.
Europos Sąjungos mokslo politikos požiūriu yra „tikrosios“ MTI ir „netikrosios“ mokslinius tyrimus vykdančios infrastruktūros. Tos tikrosios yra susibūrusios į konsorciumą (ERIC) ir yra įtrauktos į Europos Komisijos palaimintą MTI kelrodį (ESFRI Roadmap), kurį rengia Europos mokslinių tyrimų infrastruktūrų strategijos forumas (ESFRI).
Tarkime, Europos vertybių tyrimą (EVS), kuris pagal veiklos pobūdį yra mokslinius tyrimus vykdanti infrastruktūra, tačiau Europos Sąjungos mokslo biurokratų požiūriu ji nėra jokia MTI: ERIC ji nepriklauso, MTI kelrodyje jos nėra. Svarbu pridurti, kad EVS komandai, matyt, nerūpi, kaip juos traktuoja Europos Sąjungos mokslo biurokratai, nes tiesiogiai EVS Europos Komisija nefinansuoja.
ERIC priklausančias MTI Europos Sąjungos mokslo biurokratai grupuoja svarbos požiūriu ir šiuo metu galiojančiame Kelrodyje atskiria kertines (landmark) MTI ir planuojamas (project) MTI. Pranešime trumpai aptarsiu, kaip ir kokie socialiniai tyrimai yra integruoti į „Lietuva 2050“. Pamėginsiu pasvarstyti, kodėl taip galėjo atsitikti.
Savo pranešimą norėčiau baigti siūlymais, kaip turėtume elgtis, kad geriau išnaudotume galimybes, kurias atveria šios palyginti naujos mokslo institucionalizacijos formos, omenyje turiu MTI.