Profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros imperatyvas: kartų kaitos perspektyva

Aida Savicka
Lietuvos kultūros tyrimų instituto Šiuolaikinės Lietuvos kultūros skyrius

Kartų įvairovė, tarpgeneracinės įtampos ir jų pasekmės socialiniam gyvenimui yra plačiai aptariamos tiek populiariajame, tiek moksliniame diskurse. Pati socialinių kartų samprata formuojasi kaip atsakas į sparčių pokyčių visuomenėse, kuriose permainų matavimas šimtmečiais tampa nebeadekvatus, kylantį poreikį tiksliau apčiuopti naujų visuomenės raidos etapų specifiką ir pagrįsti šios raidos principus. Svarbu akcentuoti, kad socialinė karta nėra tik teorinis konstruktas ar demografinė kategorija, apimanti tam tikru laikotarpiu gimusius žmones; karta – tai socialinis ir kultūrinis reiškinys. Tos pačios kartos nariams, gimusiems tuo pačiu laikotarpiu panašiame istoriniame, socialiniame ir kultūriniame kontekste ir todėl turintiems savitą potencialių patirčių repertuarą, būdingas tam tikras bendras ir gyvenimo eigoje sąlyginai stabilus gyvenimo supratimas, preferencijos ir nuostatos, mąstymo ir veikimo būdas. Kartų kaitos išdavoje vykstantys vertybinių nuostatų pokyčiai yra visa aprėpiantys ir susiję su skirtingomis žmonių gyvenimo sritimis.
Sparčios su profesine veikla susijusių vertybinių nuostatų permainos buvo tas reiškinys, kuris įžiebė ypač aktyvias diskusijas kartų kaitos tema, nes darbo rinka susidūrė su iššūkiais, kai senieji darbuotojų motyvacijos metodai prarado savo patrauklumą naujai į rinką įsiliejantiems darbuotojams. Todėl pristatomas tyrimas, paremtas longitudiniais Europos vertybių tyrimo duomenis, kaip tik ir analizuoja su profesine veikla ir laisvalaikiu susijusių vertybinių orientacijų dinamiką Lietuvoje, siekiant išsiaiškinti, kaip skirtingose kartose keičiasi šių gyvenimo sričių svarba, su jomis siejamos prasmės bei darbo ir laisvalaikio tarpusavio santykio suvokimas. Šios permainos gali turėti reikšmingas pasekmes ir kitose socialinio gyvenimo sferose.