Socialinės investicijos Lietuvoje: individo lygmens rezultatai

Violeta Vilkoitytė
Lietuvos socialinių mokslų centro Sociologijos institutas

Mokslininkų ir politikos formuotojų bendruomenėje vyksta aktyvios diskusijos dėl gerovės valstybės ateities. Socialinių investicijų paradigma tapo dominuojančia prieiga perkalibruojant socialinę politiką postindustrinėse visuomenėse ir siekiant visuomeninės gerovės. Tai visapusiškas požiūris į socialinę politiką, akcentuojantis investicijas į žmogiškąjį kapitalą, suteikiant asmenims žinių ir gebėjimų, būtinų besikeičiančiame pasaulyje. Taip pat investuojama į socialinę infrastruktūrą, skatinančią ekonomikos augimą ir socialinį saugumą. Ši paradigma prieštarauja tradiciniams požiūriams, daugiausia dėmesio skiriantiems turto perskirstymui ir socialinės apsaugos tinklų puoselėjimui.
Iki šiol Lietuvoje atliktuose moksliniuose socialinių investicijų tyrimuose dažniausiai analizuojami atskiri socialinių investicijų politikos elementai, nagrinėjami makro lygmens rezultatai. Tačiau trūksta į mikro (individo) lygmenį orientuotų mokslinių tyrimų, testuojančių socialinių investicijų intervencijas. Dėl šios priežasties šio pranešimo tikslas – aptarti socialinių investicijų ypatumus ir rezultatus individo lygmenyje.
Teorinis tyrimo modelis remiasi A. Hemerijck (2017) trijų socialinių investicijų komponentų (buferių, gyvenimo eigos srautų ir atsargų) koncepcija. Antrinėje kiekybinių duomenų analizėje naudojami Lietuvos pajamų ir gyvenimo sąlygų statistinio tyrimo duomenys, tiriant kintamųjų sąryšius atliekama regresinė analizė. Nors yra laikomasi nuostatos, kad socialinių investicijų politika gali padėti sukurti teisingesnę ir tvaresnę visuomenę, tyrimo rezultatai atskleidė nevienodą socialinių investicijų poveikį individualiu lygmeniu. Pastebimas skirtingas politikos poveikis individualaus lygio veiksnių, gyvenimo etapų ir perėjimų atžvilgiu.